Loading...
Pagrindinis 2018-02-16T14:31:16+00:00

Apie mūsų platformą

Briketai: ekologiškas kuras namams šildyti

Medienos pjuvenų briketai – kietojo kuro rūšis, gaminama iš presuotų medienos pjuvenų ir kitų medžio atliekų. Taip pat ir iš tam užaugintų augalų sausosios masės, tokios kaip smulkinta gluosnių mediena. Briketai – aplinkai draugiška kuro rūšis, priskirtina atsinaujinančiai energijai. Juos deginant, naudojant kaip pakurą, į aplinką išskiriama tiek pat anglies dvideginio (CO2) kiek jo buvo sugerta augalui vykdžius fotosintezę.Briketai – geras akmens ir medžio anglies pakaitalas. Dažniausiai naudojami besivystančiose šalyse, kur kitos kuro rūšys nėra taip lengvai prieinamos. Pastaraisiais metais briketai darosi populiaresni ir išsivysčiusiame pasaulyje: jie itin tinka deginti industrinėse krosnyse ir katiluose, kurių garai suka elektrą generuojančias turbinas.

Paprastai maišomi su anglimi, kad būtų pasiekta ir išlaikyta aukšta temperatūra, reikalinga sėkmingai tokių katilų aplikacijai.Kaip jau minėta, briketai gaminami iš žaliųjų atliekų ir kitokios biomasės: į briketus spaudžiami ryžių lukštai, trintų riešutų kiautai, žemės ūkio ir komunalinės atliekos, cukranendrių ir kitų augalų išspaudos ir t.t. Biomasės briketus pradėta naudoti dar priešistoriniais laikais Nepale. Šiuolaikiniai komerciškai ruošiami briketai pradėti gaminti 1982 m. iš ryžių lukštų ir melasos. Briketai – puiki alternatyva kitoms kuro rūšims: jų deginimas pakuroje neprisideda prie pasaulinį atšilimą skatinančių šiltnamio dujų. Efektyviausiai dega kartu su anglimi: tokiam mišiniui degant išsiskiria daug energijos, bet mažiau teršiama aplinka.

Briketai
Granulės

Kuro granulės: efektyvu ir modernu

Kuro granulės – biokuro rūšis, gaminama iš presuotos organinės medžiagos arba biomasės. Jų kilmė gali būti viena iš 5 pagrindinių biomasės rūšių: pramoninių atliekų, maisto atliekų, žemės ūkio šiukšlių, specialiai tam užaugintų pasėlių ir medžių, netinkamų kitokiai paskirčiai. Vis dėlto dažniausiai kuro granulės presuojamos iš pjuvenų ir kitų baldų gamybos, statybų, frezavimo liekanų. Taip pat granulės gali būti spaudžiamos iš minkštų vaismedžių šakų, kokoso riešutų kiautų, medžių viršūnių, netinkamų lentpjūvei. Tai ypač tankus, kaloringas sausas kuras, kurio drėgmė iki 10% masės. Kadangi granulių degimas labia energetiškai efektyvus, jos puikiai tinka namų ir pramoninių patalpų šildymui, maisto ruošai ir elektros generavimui.

Maža granulių apimtis leidžia jas lengvai transportuoti  ir naudoti: apstu sistemų jas į degimo kamerą tiekiančių automatiniu būdu. 2005 m. iškastinio kuro kainai drastiškai pabrangus, granulės tapo paklausiu kuru Europos valstybėse ir Šiaurės Amerikoje: tarp 2006 m. ir 2010 m., jų gamyba suintensyvėjo daugiau nei du kartus iki 14 mln. tonų kasmet. Spėjama, šis skaičius artimiausiu metu dvigubės darkart. Kuro granulėms naudoti reikalingi tam pritaikyti katilai ir krosnys: jų efektyvumas labai didelis, naudingumo koeficientas viršija 85%. Palyginus su kitomis kuro rūšimis, kuro granulių deginimas išskiria labai mažai aplinką ir orą teršiančių junginių, pavyzdžiui, azoto ir sieros oksidų. Vis dėlto jas deginant išsiskiria daugiau anglies dioksido nei namus šildant briketais.  Kuro granulių naudojimas labiausiai paplitęs išsivysčiusiose Europos valstybėse: Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Olandijoje tai – viena pagrindinių kuro rūšių; per metus vien šiose šalyse granulių sunaudojama daugiau nei 13 mln. tonų. Didžiausias granulių gamintojas ES – Švedija: daugiau nei du trečdaliai visų švedų namuose turi granulėmis kūrenamus katilus.

Malkos: populiari tradicija

Malkos – turbūt seniausiai naudojama kietojo kuro rūšis. Paprastai jos minimaliai apdorotos, naudojimui tiekiamos lengvai atpažįstama pliauskų forma. Tai – taip pat atsinaujinantis kuras, tačiau jų paklausa gali viršyti kiekį, kuris viename ar kitame regione gali ataugti. Šią problemą galima spręsti protingai eskploatuojant  miško resursus, taip pat – naudojant modernius, didesnio efektyvumo kuro katilus.Malkoms mediena dažnai renkama žiemos mėnesiais: šiuo metu lengva prieiti sukietėjusiu gruntu į mišką, taip pat nukristus medžius transportuoti. Be to, šaltuoju metų laiku pati mediena yra sausesnė. Nukirsti rąstai gabenami į medžio apdirbimo vietą ar tiesiai į vartotojo namus. Dažnai žmonės pliauskas pasiruošia patys: pjauna ir skaldo iki tinkamos kūrenimui formos.

Malkos skirstomos į tris pagrindines rūšis:

  1. Pliauskas – pjaustytus medžio gabalus, skaldomus kirviu;
  2. Žabus – plonas šakas ir kamienus, paruoštus kūrenti;
  3. Atraižas – atliekas nuo lentų.

Šios kuro rūšies degimo kaitrumas priklauso nuo naudojamos medienos tankio ir drėgmės. Malkos todėl prieš naudojimą džiovinamos: tokios medienos drėgmė sudaro 20-25% jos masės, tuo tarpu nedžiovintas medis gali sverti dvigubai daugiau. Greičiau džiūsta minkšta mediena – pušinės malkos išdžius per 6 mėn., o uosis, ąžuolas ir beržas gali džiūti net iki dvejų metų. Kūrenimas malkomis išlieka vienu populiariausių namų šildymo būdų: nors jų paruošimas gali gan ilgai užtrukti, jos lengvai prieinamos ir nebrangios, be to, tinka naudojimui beveik visuose kietojo kuro katiluose.

Anglis

Anglis

Anglis – degi, juoda ar rudai juoda uoliena, susidariusi iš nebegyvos augalinės masės milijonus metų trukusiuose geologiniuose procesuose. Išskiriami du kūrenimui tinkami anglies tipai: akmens ir medžio anglis. Medžio anglis – lengva anglies ir pelenų masė organinei medžiagai degant iš jos pasišalinus vandeniui ir kitiems junginiams. Medžio anglis pranašesnė už kūrenimą malkomis: anglis dega daug kaitriau, be to, išskiriama labai nedaug anglies dvideginio dūmų. Kūrenant malkas, palyginkime, lieka daug nesudegusios anglies dalelių – suodžių – bei itin dūmijama. Medžio anglis pakurai naudoti pradėta labai seniai. Žmonės malkas sukraudavo aukštais kūgiais su ertmėmis orui apačioje, pačią krūvą uždengdavo drėgnu moliu ar durpėmis ir ją padegdavo.

Medžio anglis pasaulyje ypač populiari: daug skirtingų jos rūšių, visos pasižymi ypač aukšta degimo temperatūra, mažu peleningumu. Panaudojimas jos taip pat labai platus: nuo aplikacijų mene iki medicinos ir namų šildymo. Svarbiausia istorinė anglies paskirtis – žaizdro kūrenimas kalvėse. Tik deginant anglį pavykdavo pasiekti aukštas metalurgijai reikalingas kaitras, buvo pradėta apdirbti metalą. Medžio ir akmens anglimi šildyti namus labai paprasta. Jos didelis kaloringumas reiškia, kad anglį laikyti ir sandėliuoti nereikia daug vietos. Be to, vienos anglies pakuros ilgam užteks, nereikės vis rūpintis kuro papildymu. Anglį geriausia kūrenti tam pritaikytuose katiluose. Į kai kuriuos iš jų galima pilti anglies granules – itin mažas smulkintas plautos anglies daleles, kurios dar efektyvesnės.

Kodėl mes ?

D.U.K.

Briketai dažnai pakuroje maišomi su kitomis kuro rūšimis, pavyzdžiui, malkomis. Kūrenant vien kuro briketais vienam šildymo sezonui gali prireikti iki 5t vidutiniško naudingumo koeficiento katilui statistiniame Lietuvos name.

Svarbu įsitikinti, kad katilas nedega per žema temperatūra. Dauguma atvejų patartina palaikyti ne žemesnę nei 65°C vandens temperatūrą. Jei šio patarimo nesilaikoma, katile gali kondensuotis rūgščios liekanos, dėl ko jis gali pradėti rūdyti. Taip pat kimšis pats kaminas, nebus laiku ištraukiami dūmai.

Labai svarbu pasirinkti tinkamus, kokybiškus briketus, kuriais kūrensite. Geriau įsitikinti, kad jūsų perkamuose briketuose mažai dervų, kurios teršia katilą, taip pat pasidomėti, kokia jų drėgmė. Dervingi ir drėgni briketai degs žema temperatūra, liks daug suodžių, iš katilo net gali pradėti bėgti išgaravęs ir kondensavęsis vanduo.

Jau daugiau nei dešimt metų granulės naudojamos šildymui visoje Europoje ir likusiame pasaulyje. Ypač populiarios Skandinavijoje, kitose Šiaurės Europos valstybėse. Jų naudojimas vis didėja ir Lietuvoje.

Svarbu įsitikinti, kad perkamas katilas kokybiškas ir tinkamai pajungtas. Taip pat svarbu, kad būtų suderinamas su jūsų naudojamu kuru. Pagal paskirtį naudojamas katilas negesdamas dirbs daugiau nei 30 metų.

Naudojant tinkamas granules suodžių, pelenų likti daug neturėtų. Vis dėlto, katilą reikia periodiškai kas metus valyti: tai galima padaryti pačiam ar kreiptis specialistų pagalbos. Pelenus patartina šalinti kas mėnesį.

Pirmiausia reikia nuspręsti, kurios kaitrumo grupės malkos jums priimtiniausios, pasverti kainos ir kaloringumo santykį. Taip pat verta įsitikinti, ar malkos parduodamos skaldytos, džiovintos, ar ne. Neparuoštas malkas reikės kapoti pačiam, laikyti sausoje vietoje iki kol išdžius. Svarbu pasirinkti ir tinkamą medieną iš pasirinktos kaitrumo grupės. Pavyzdžiui, ąžuolas gerokai dervingesnis nei beržas, tad teks dažniau valyti šildymo sistemą, be to, jis dega kaitriau, kas gali atsiliepti jūsų katilo ilgaamžiškumui.

Sunku pasakyti, kokio kiekio malkų užteks. Viskas priklauso nuo to, kokia jų rūšis, drėgmė. Reikšmę turi net į pakurą įdėtos malkos gabaritas. Naudojant II kaitrumo grupės malkas statistiniams Lietuvos namams gali prireikti iki 15 erdmetrių malkų vienam šildymo sezonui.

Svarbu pasirinkti tinkamą katilo galingumą, naudingumo koeficientą. Geras katilas atlaikys aukštas temperatūras, susidarančias kūrenant I kaitrumo grupės malkas. Nedera pamiršti, kad labai našu maišyti kelias kuro rūšis vienoje pakuroje. Todėl taip pat pasidomėkite, kokiu kitu kuru galite kūrenti katilą, kurį renkatės.

Verta pasidomėti, ar jūsų perkama akmens anglis valyta, plauta, ar su priemaišomis. Plauta anglis, nors ir brangesnė, tačiau gerokai skalsesnė, kaitriau dega, be to, lieka mažiau apnašų ir katilas tarnaus daug ilgiau.

Vienam šildymo sezonui kūrenant vidutiniško naudingumo koeficiento katilu statistiniame Lietuvos name su keturiais gyventojais pakaks nuo 2 iki 3 tonų anglies.